Silvija MB

Mano muzika skamba žodžiuose, o žodžiai - muzikoje

SILVIJA MILIŪNAITĖ - BLIŪDŽIUVIENĖ

Biografija

Silvija Miliūnaitė – Bliūdžiuvienė (g. 1993) – sparčiai karjeros laiptais kylanti jaunosios kartos kompozitorė, veikianti skirtinguose kūrybos baruose: reiškiasi akademinėje, populiariojoje bei taikomojoje kūryboje,. 2011 m. už kompoziciją „Naktis geležinkelio stotyje“ trims kontrabosams jaunųjų kompozitorių konkurse pelnė III-ąją vietą, o už giesmę „Tu mano sielai šviesa“, Lietuvos Jaunimo dienų Šv. Mišių giesmių konkurse 2013 m. kompozitorei skirta premija. Savo kūrybinį kelią menininkė pradėjo 1999 m. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kur iki 2012 m. mokėsi Indrės Čepinskienės smuiko klasėje. Čia būsimoji kompozitorė Algirdo Briliaus klasėje gavo ir pirmąsias kompozicijos pamokas. 2012 m. Silvija įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. Vaclovo Augustino kompozicijos klasę, o nuo 2014-ųjų mokosi pas prof. Mindaugą Urbaitį. 

Šalia kūrybinio darbo, itin svarbią vietą kompozitorės gyvenime užima ir koncertinė veikla. 2007-2009 m. menininkė reiškiasi kaip smuikininkų ansamblio narė, 2008-2010 m. kaip įvairių orkestrų muzikantė dalyvauja gastrolėse bei įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, diriguojant S. Domarkui, S. Sondeckiui, M. Staškui, o 2011 m. išbando savo jėgas ir muzikos kritikos srityje – Šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš Arti“ recenzuoja koncertus. 2011 m. paženklinti svarbių įvykių. Lapkričio 17-25 dienomis, surengiami pirmieji autoriniai Silvijos Miliūnaitės kūrybos vakarai Kauno menininkų namuose ir Lietuvos kompozitorių sąjungoje. Čia prasideda naujas, daug žadantis kūrybinis etapas. Nuo studijų pradžios Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Silvijos Miliūnaitės opusai skamba įvairiuose studentų organizuojamuose koncertuose, o 2013 m. kompozitorė grupės ANTIS užsakymu parašo „ANTISimfoniją“ styginių kvartetui, kuri įtraukiama į albumą „Baisiai Džiugu“ bei atliekama Sostinės dienose 2013. Nuo 2014 m. kompozitorė tampa asociacijos LATGA nare. Svarbu paminėti ir kitus veiklos barus: 2012-2013 m. – vokalinio ansamblio „Naujas Balsas“ vadovė, nuo 2014-ųjų – meninio ugdymo pedagogė Montessori metodo centre, o taip pat įvairių meistriškumo kursų dalyvė. 2014 – 2015 m. įgyvendintas projektas „Muzika – mūsų mintys“, kurio metu surengti kompozitorės Silvijos Miliūnaitės–Bliūdžiuvienės kūrybos vakarai. Pirmasis vyko Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, antrasis – Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovėje. Koncertuose dalyvavo atlikėjai iš Lietuvos ir kitų valstybių. Koncertuose buvo pristatomi du premjeriniai kūriniai: „Arbata dviem“ obojui ir styginių kvartetui ir bei „Paukštis tolumoje“ smuikui, violončelei, fortepijonui ir šokėjui. Pastarasis kūrinys – menų sintezė, kurioje susilieja muzika, šokis ir kūno kalba. „Muzika – tai praeities, dabarties, ateities pynė. Šios pynės išgyvenimų atspindys“ teigia kompozitorė. Anot kūrėjos, muzikoje svarbiausia dialogas, diskusija, kontaktas su žmogaus prigimtimi, gebėjimas atrasti intymią ir unikalią kalbą, išgyventi šiandieną ir viską pamiršti, o kartais iš naujo prisiminti. „Mano muzika skamba žodžiuose, o žodžiai – muzikoje“, pasakojo kompozitorė pasibaigus projektui „Muzika – mūsų mintys“. Po šio sėkmingo debiuto jaunosios kartos kompozitorių tarpe, sekė dveji kūrybinės tylos, apmastymų metai. Tačiau pastarieji nebuvo bevaisiai. Kompozitorės mintyse ėmė ryškėti naujos kūrybinės užuomazgos, brandesnės, ryškesnės muzikinės medžiagos kontūrai. Stiliaus požiūriu kūryba įgavo dar spalvingesnę ir tvirtesnę išraišką. Pirmaisiais kūrybinės veiklos metais (iki 2014 m.) dominavusios kamerinės miniatiūros, chorinė, religinės tematikos kūryba, vokalinė muzika, ryškiausiai atsispindėjusi netradicinėse instrumentinėse sudėtyse, subtilių tembrų ir sąskambių (styginiai instrumentai, obojus, vibrafonas, lietaus lazda) paieškose, peraugo ir sodresnę kompozicinę faktūrą, stambesnių žanrų auginimą. Nuo 2018 m. jaučiamas naujas kūrybinis impulsas, kitokių išraiškos priemonių paieška. Bet net ir čia autorė neatsisako programiškumo. Būtent žodžiuose, kūrinių pavadinimuose atsiskleidžia muzikinių išraiškos priemonių, instrumentinių sudėčių ir dinaminė kūrinių plėtotė. Reikšmingas kūrybinės minties pėdsakas, žymintis naują kūrybos kelią, galėtų būti laikomas Koncertas smuikui ir orkestrui (2019) – stambiausias ir meniniu požiūriu vertingiausias Silvijos Miliūnaitės–Bliūdžiuvienės kūrinys (premjera įvyko festivalio „Druskomanija“ metu 2019 m. gegužės 16 d., Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kūrinį atliko smuikininkas Džeraldas Bidva ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas D. Katkaus, meno vadovas ir vyr. dirigentas M. Barkauskas). Po dviejų tylos metų gimęs opusas – tarsi naujas kūrybinis proveržis ir, anot kompozitorės, geriausiai atspindi nūdienos kūrybinę kryptį. Skirtingai nuo ankstesnių kūrinių, koncertas neturi aiškios konotacijos, tačiau praturtintas autorės pamėgtomis muzikinėmis išraiškos priemonėmis kalba aiškiomis, kompozitorės kūrybinę mintį įkūnijančiomis citatomis. Įdomu tai, jog skirtingai nuo vyraujančios mados jaunųjų kompozitorių tarpe šokiruoti, ieškoti neatrasto, Silvija renkasi laiko patvirtintas išraiškos priemones ir kuria subtilias melodijas, neretai trapias, minorinio atspalvio, varijuodama dinaminiais ir tempo kontrastais. Taip, tarsi pasakodama skirtingo siužeto linijų istoriją. Pasirinkdama tradicines formas, tarsi supriešina chrestomatiniams pavyzdžiams būdingas dalių tempo nuorodas, tarsi žvelgdama į praeitį – kitokių pasirinkimų buvusias galimybes. Paskutinieji Silvijos Miliūnaitės – Bliūdžiuvienės kūriniai – naujo kūrybinio kelio pradžia, savyje įkūnijantys labai aiškią, programinę autorinę idėją, minimalistines ir neoromantines nuotaikas.

Jurgita Valčikaitė – Šidlauskienė